Maisto pasirinkimas didžiulis! Bet kam mokėti daugiau, kai gali mokėti mažiau? Ar aukščiausios kokybės maistas yra sukčiavimas? O gal tai būtinybė? Kokia yra nuomonė apie Acana sausą maistą katėms? Išsiaiškinkime.
Katės yra mėsėdės. Tai yra gyvūnai, kurie visas reikalingas maistines medžiagas gauna iš gyvulinių baltymų, grobio mėsos. Jų organizmas, skirtingai nei daugelio kitų gyvūnų rūšių organizmai, nepajėgia pasigaminti daugybės sveikam gyvenimui reikalingų vitaminų ir aminorūgščių – gamtoje katės jų gauna kartu su mėsa.
Baltymų svarba
Baltymus katės organizmas suvartoja dideliais kiekiais: tai būtina norint palaikyti cukraus kiekį kraujyje. O jei katės racione nėra pakankamai baltymų, jos organizmas pradeda įsisavinti pats, pasiimdamas baltymus iš vidaus organų ir raumenų.
Skaidriai nurodyti visi baltymų šaltiniai: antienos mėsa, švieži kiaušiniai, balta žuvis.
- Iš viso pašare yra apie 70% gyvulinių baltymų (turėtų būti ne mažiau kaip 50%);
- Sudėtyje nėra javų, bulvių, saldžiųjų bulvių ar kukurūzų;
- Daug žalumynų: skaidulų šaltinis geresniam virškinimui. Esant tokiam kiekiui, katėms jo nereikia, bet ir jokios žalos;
- Praturtintas vitaminais. Nurodytas pridėto taurino – katėms gyvybiškai svarbios aminorūgšties – kiekis;
- Išsamiai aprašyta garantuota analizė. Jame žalių baltymų yra 37% (turėtų būti ne mažiau kaip 28%), angliavandenių nėra.
Gamintojo nurodomi ingredientai
Dažnai gamintojai nenurodo visų ingredientų procento. Šiuo atveju produktai pateikiami mažėjančia tvarka: nuo didžiausio turinio procento iki mažiausio.
- Pirmiausia kvietiniai miltai. Tai yra, didžiąją dalį pašaro užima angliavandeniai;
- Vietoj mėsos buvo naudojami mėsos miltai. Paprastai jis gaminamas iš gyvulinės kilmės atliekų: kaulų, odos, plunksnų, galvų ir kt. Jis naudingas mažais kiekiais, tačiau negali sudaryti pagrindinės dietos dalies, nes jame nėra visų reikalingų maistinių medžiagų;
- Miltų šaltinis yra nepermatomas. Tik 4% visų miltų gaunama iš vištienos ir kalakutienos. Kokie likę 96 %, neaišku;
- Trečioje vietoje yra neaiški formuluotė su nesuprantamu ingredientu;
- Ketvirtoje vietoje vėl nevirškinami angliavandeniai;
- Penktoje vėl purvina formuluotė. Kokie riebalai ir kokiu kiekiu neaišku;
- Kepenys, vitamino A šaltinis;
- Mielės, vitamino B šaltinis;
- Runkelių minkštimas – cukrinių runkelių pramonės atliekos ir angliavandeniai;
- Praturtintas vitaminais. Bet sąrašas mažesnis, o pridėto taurino kiekis nenurodytas;
- Nėra garantuotos analizės. Bet ir be jo aišku, kad pašaruose baltymų nėra.
Ar galima maitinti gyvulius ekonomiškais pašarais?
Aukštos kokybės ingredientų komplekso kaina yra didelė. Todėl ekonominės klasės pašarams gaminti daugiausia naudojamos gyvūnų dalys, tokios kaip žarnos, snapai, plunksnos, ragai, kanopos ir kaulų miltai. Jei šalutinių produktų kilmės tipas nenurodytas kompozicijoje, tada šis sąrašas reiškia juos. Ekonomiškų pašarų kokybė žema, o gyvuliams jie praktiškai neturi maistinės vertės.
Vienintelis pigaus maisto tikslas – numalšinti gyvūno alkį. Naminiams gyvūnams tai neduoda jokios naudos – atvirkščiai.
Ar geras maistas gali būti pigus?
Deja, ne. Gero pašaro kaina negali būti mažesnė už produktų, iš kurių jis pagamintas, kainą. Todėl bet koks maistas, kuris nekenkia organizmui, yra brangus. Tačiau ne visas brangus maistas yra geras. Reikia ištirti ingredientus.
Ar galima maitinti katę sveikai ir nebrangiai? Taip, galite, jei pereisite prie rūšiai būdingo šėrimo žaliu maistu. Natūralus maitinimas yra ne tik pigesnis, bet ir naudingesnis už bet kokį maistą – žinoma, jei mityba subalansuota. Natūralią mitybą geriausia sukurti kartu su veterinarijos dietologu.
Bet ką daryti su tais, kurie 20 metų gyveno iš ekonomikos?
Mes visi turime tikrai stiprius organus, kurie sugeba susidoroti su nuodingų produktų šoko dozėmis. Už tai mums buvo duodamos kepenys, inkstai ir blužnis.
Tačiau sistemingai vartojant žemos kokybės maistą, sumažėja šių organų ištekliai. Būtent tokią žalą daro pigūs pašarai: lėtai, bet užtikrintai jie kenkia gyvūno kūnui, kol jis sugenda.
Visi gyvūnai nuo pat gimimo yra apdovanoti skirtingais organizmais. Skirtingas paveldimas polinkis sirgti tam tikromis ligomis, skirtingas imunitetas, net skirtinga kai kurių organų struktūra neleidžia numatyti, kaip jūsų gyvūno organizmas reaguos į netinkamą mitybą.
Todėl kai kurie gyvūnai gali ėsti „namų tvarkytojus“ 15 metų. O po metų kažkas mirs.
Ir jei mes to nežinome iš anksto, ar verta rizikuoti?
Informacijos šaltinis: dokrinesa.lt