Šaltinis: https://pixabay.com/photos/movie-theater-curtain-theatre-movie-4609877/
Lietuva turi turtingą ir gyvybingą kino istoriją. Nuo ankstyvųjų Pirmosios Respublikos laikų, okupacijos ir atgimimo Antrosios Respublikos laikais. Šiame straipsnyje nagrinėsime Lietuvos kino istoriją ir įtaką, pabrėždami kai kuriuos svarbiausius momentus ir įžymius kino kūrėjus, kurie formavo šią industriją (https://www.optibet.lt/casino).
Pirmoji Respublika
Pirmoji Respublika (1918-1940 m.) – tai pirmieji Lietuvos kino metai. 1896 m. Vilniaus universiteto Botanikos sodo koncertų salėje įvyko Tomo Edisono tiesioginis fotografavimo seansas, supažindinęs Lietuvą su kino menu. Pirmieji kino teatrai atidaryti 1906 m., o netrukus po to, 1909 m., Lietuvos kino kūrėjai Antanas Račiūnas ir Vladislavas Starevičius išleido pirmuosius filmus. Šie pirmieji filmai įamžino Lietuvos vaizdus ir sulaukė populiarumo tiek šalyje, tiek tarp Amerikos lietuvių užsienyje.
Šiuo laikotarpiu 1926 m. buvo įsteigtos pirmosios kino gamybos įmonės ir kino mokyklos, padėjusios pamatus Lietuvos kino pramonės plėtrai. Svarbiais režisieriais tapo Jurgis Linartas ir Vladas Sipaitis, o tokie filmai kaip Kareivis – Lietuvos gynėjas (1928 m.) ir Onytė ir Jonelis (1931 m.) tapo ryškiais to meto kūriniais. Taip pat pradėjo kurtis dokumentiniai filmai, leidžiantys pažvelgti į įvairius Lietuvos gyvenimo aspektus. Tokie režisieriai kaip Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius ir Antanas Uibas prisidėjo prie dokumentinių kino kronikų kūrimo, fiksuodami svarbius įvykius ir kultūrinius momentus.
Vienas reikšmingiausių šio laikotarpio lietuvių kino pasiekimų – 1965 m. Birutės Pūkelevičiūtės sukurtas filmas Aukso žąsis. Įkvėpimo semdamasis iš brolių Grimų pasakų, šis filmas tapo išskirtiniu to meto kūriniu, atskleidžiančiu lietuvių kino kūrėjų talentą ir kūrybiškumą.
Okupacijos laikotarpis
Dėl sovietų kontrolės Lietuvos kino pramonei atnešė didelių iššūkių. 1940 m. buvo įkurta Lietuvos respublikinė kino kronikos studija, vėliau pervadinta Lietuvos kino studija. Tačiau iki 1956 m. visi lietuviški vaidybiniai filmai buvo kuriami bendradarbiaujant su kitomis sovietinėmis kino studijomis ir buvo orientuoti į komunistinę tematiką.
Po Stalino mirties 1953 m. Sovietų Sąjungos kultūros politikoje prasidėjo liberalesnis laikotarpis, leidęs kino kūrėjams turėti didesnę meninę kontrolę. Šiuo laikotarpiu tokie režisieriai kaip Vytautas Mikalauskas, Algirdas Dausa ir Almantas Grikevičius sukūrė žymių filmų, įveikusių cenzūrą ir sukūrusių vertingų kūrinių. Nepaisant iššūkių, Lietuvos kino kūrėjai ir toliau demonstravo savo talentą ir pasakojo unikalias istorijas.
Aštuntojo dešimtmečio pabaiga tapo lūžio tašku Lietuvos kinui, nes Sovietų Sąjungoje per „perestroikos“ epochą šalyje vyko socialinės ir politinės reformos. 1987 m. režisierius Šarūnas Bartas įkūrė nepriklausomą kino gamybos studiją Kinema, kuri sukėlė lietuvių nacionalinio kino renesansą. Tuo metu atsirado ir kitų žymių kino kūrėjų, tarp jų ir Arūnas Matelis, kurie prisidėjo prie kino industrijos augimo.
Antroji Respublika
1990 m. atkūrus nepriklausomybę, valstybės finansavimas kino gamybai gerokai sumažėjo, tačiau vietos kino kūrėjų kūrybiškumas ir ryžtas išliko.
Tokie režisieriai kaip Vytautas Žalakevičius ir Algimantas Puipa tapo ryškiais šios srities veikėjais. Žalakevičius 1992 m. sukūrė filmą „Žvėris kylantis iš jūros“ kuriame pademonstravo savo unikalų pasakojimo stilių. Puipos filmas „Vilko dantų karoliai“ pelnė apdovanojimus.