Renkantis kokybiškas difuzines plėveles, visų pirma reikia aiškiai suprasti, kokias užduotis ji išsprendžia. Gal net visai jo atsisakyti? Apsvarstykite tai palėpės pavyzdžiu.
Optimalus stogo šilumos izoliacijos sprendimas – akmens vata. Didelis akmens vatos šilumos izoliacijos gebėjimas susidaro dėl daugybės porų, užpildytų oru plokštės storyje. Kad akmens vata veiktų optimaliai ir išliktų aukšta šiluminė charakteristika per visą eksploatacijos laikotarpį, akmens vata turi būti patikimai apsaugota nuo atmosferos kritulių ir eksploatacijos metu pašalinti drėgmę, susidariusią dėl sorbcinio drėkinimo.
Dėl per didelės drėgmės gali sumažėti akmens vatos šiluminės charakteristikos, o tai gali sukelti neigiamų pasekmių, įskaitant konstrukcijos šiluminės apsaugos lygio sumažėjimą žemiau reikalaujamo.
Difuzinės plėvelės kokybės kriterijai
Difuzinės plėvelės garų pralaidumas nustatomas pagal vandens garų, kuriuos ji gali prasiskverbti per 24 valandas, gramų skaičių. Problema ta, kad tos pačios plėvelės garų pralaidumo koeficientas gali labai skirtis, priklausomai nuo temperatūros, kurioje buvo atlikti tyrimai. Šios itin svarbios informacijos nežinojimas gali suklaidinti vartotojus.
Štai paprastas pavyzdys. Tos pačios plėvelės, išbandytos 23°C temperatūroje, garų pralaidumo koeficientas yra 2000 g/m2/24h, o 38°C temperatūroje jau 3000 g/m2/24h.
Garams pralaidžių plėvelių charakteristikų koeficientas – Sd
Jis yra tikslesnis, nors ir sudėtingesnis, kalbant apie joje atspindimų procesų supratimą. Šis koeficientas apibūdina statybinės medžiagos atsparumą garų pralaidumui, matuojamą fiksuoto oro sluoksnio storiu, kuris turi tokį patį atsparumą vandens garų prasiskverbimui. Skaičiuojama pagal atsparumą vandens garų prasiskverbimui ir medžiagos storį. Paprasčiau tariant, medžiagos garų laidumas lyginamas su tam tikro storio oro sluoksnio pralaidumu garams.
Pavyzdžiui, jei Sd reikšmė (metrais) yra 0,02, tai reiškia, kad plėvelės atsparumas vandens garų prasiskverbimui bus toks pat kaip 2 cm storio oro sluoksnio. Kuo mažesnė Sd reikšmė, tuo didesnė plėvelė garų pralaidumas. Ir atvirkščiai: jei Sd yra 20, tai jau prieš save turite garų barjerinę plėvelę, kurioje atsparumas vandens garų prasiskverbimui bus toks pat kaip ir 20 m storio oro sluoksnio.
Kaip nustatyti, kurią plėvelę geriausia naudoti?
Pirmiausia nustatome dizainą: stogą, sieną.
Jei mes kalbame apie apšiltintą stogą, tai geriausia, ką daryti šioje konstrukcijoje, yra dviejų sluoksnių plėvelė su funkciniu termoplastinio poliuretano sluoksniu. Jei vis dėlto pasirenkamos trisluoksnės plėvelės su funkciniu polipropileno sluoksniu, jų tankis turi būti ne mažesnis kaip 130 g/m². Daugiau galima, mažiau nerekomenduojama.
Kodėl?
Pirma, stogas yra pati svarbiausia vieta dėl sandarumo. Antra, būtent per ją linkusi išeiti didžioji dalis patalpoje susikaupusios šilumos ir garų drėgmės. Pradedant nuo montavimo ir visą tolesnį laiką, plėvelė šioje vietoje bus labiausiai veikiama įvairių poveikių.
Montavimo metu plėvelės turi atlaikyti mechanines apkrovas, atsirandančias stogdengiui judant. Niekas nėra apsaugotas nuo krintančių įrankių. Plėvelės turi atlaikyti ir neplyšti.
Kol stogo nedengia stogas, plėvelę veikia UV spinduliai ir vėjo gūsiai
Akivaizdu, kad stogo konstrukcijoje plėvelė turi turėti padidintą tankį, aukštas stiprumo charakteristikas ir didelį atsparumą UV spinduliuotei. Eksploatacijos metu jis yra veikiamas temperatūros poveikio, ypač po metaliniu stogu. Vasarą saulė įkaitina metalą iki labai aukštos temperatūros. Todėl plėvelėms su polipropileno sluoksniu yra taikomi apribojimai. Tačiau plėvelėms su funkciniu poliuretano sluoksniu priimtina daug aukštesnė temperatūra.
Informacijos šaltinis: manostogas.lt