Geležis yra pagrindinis mineralas, būtinas daugeliui organizmo funkcijų, todėl ji labai svarbi bendrai sveikatai. Tačiau geležies trūkumas yra vienas iš labiausiai paplitusių mitybos trūkumų pasaulyje, sukeliantis tokias ligas kaip anemija. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama geležies papildų svarbai sprendžiant geležies trūkumo problemą ir palaikant optimalią sveikatą.
Geležis yra labai svarbi gaminant hemoglobiną – raudonųjų kraujo kūnelių baltymą, pernešantį deguonį iš plaučių į kitas kūno dalis. Neturėdamas pakankamai geležies, organizmas negali pagaminti pakankamai hemoglobino, todėl sumažėja deguonies tiekimas į audinius ir organus. Tai gali sukelti tokius simptomus kaip nuovargis, silpnumas ir dusulys.
Geležies papildų poreikis tampa ypač svarbus tam tikroms gyventojų grupėms ir tam tikrais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, moterims su gausiomis mėnesinėmis, nėščioms moterims, kūdikiams ir mažiems vaikams bei asmenims, sergantiems tam tikromis ligomis, gali prireikti daugiau geležies nei gaunama su maistu.
Geležies papildų būna įvairių formų, įskaitant geležies ir geležies druskas, tokias kaip geležies sulfatas, geležies gliukonatas ir geležies citratas. Papildų pasirinkimas dažnai priklauso nuo individualios tolerancijos, trūkumo laipsnio ir absorbcijos greičio.
Vartojant geležies papildus labai svarbu užtikrinti tinkamą pusiausvyrą. Per mažas geležies kiekis lemia jos trūkumą, o per didelis geležies kiekis gali sukelti tokių problemų kaip vidurių užkietėjimas, pykinimas, o sunkiais atvejais – geležies toksiškumą. Todėl labai svarbu geležies papildus vartoti prižiūrint gydytojui, ypač dėl to, kad individualūs geležies poreikiai gali labai skirtis.
Be papildų, norint palaikyti tinkamą geležies kiekį, svarbus vaidmuo tenka su maistu gaunamiems geležies šaltiniams. Su maistu gaunama dviejų rūšių geležis: heminė geležis, kurios yra gyvulinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, raudonoje mėsoje, paukštienoje ir žuvyje, ir neheminė geležis, kurios yra augalinės kilmės maisto produktuose, pavyzdžiui, lęšiuose, pupelėse ir praturtintuose grūduose. Heminę geležį organizmas paprastai įsisavina lengviau nei neheminę.
Žmonėms, vartojantiems geležies papildų, tam tikros mitybos nuostatos gali pagerinti geležies pasisavinimą. Pavyzdžiui, vartojant vitamino C turtingus maisto produktus, pavyzdžiui, apelsinus ar paprikas, kartu su geležies turtingais maisto produktais, gali pagerėti neheminės geležies pasisavinimas. Priešingai, tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, kalcis, arbatoje esantys taninai ir kai kuriuose grūduose bei ankštiniuose augaluose esantys fitatai, gali slopinti geležies pasisavinimą.
Apibendrinant galima teigti, kad geležies papildai yra labai svarbi geležies trūkumo ir anemijos gydymo priemonė. Jie turėtų būti vartojami apgalvotai, atsižvelgiant į individualius mitybos poreikius ir vadovaujant gydytojui. Tinkamai valdant geležies papildų vartojimą, geležies trūkumu sergančiųjų gyvenimo kokybė gali labai pagerėti.