Fejerverkai, renesansas,  šaunamieji miteliai

Renesanso laikotarpiu, kuris tęsėsi nuo XIV iki XVII a., fejerverkai ir toliau žavėjo publiką ir kaitino žmonių vaizduotę visoje Europoje. Marco Polo kelionių metu jau buvo atrasti šaunamieji milteliai ir jų fantastiškas sprogstamasis potencialas. Todėl fejerverkai tapo neatsiejama švenčių, iškilmių ir didingų renginių dalimi.

1. Didingi ekranai:

Renesanso laikų fejerverkai buvo daug sudėtingesni ir įmantresni nei ankstesnieji. Aukštos kvalifikacijos pirotechnikai kūrė akinančius pasirodymus, kurie hipnotizavo žiūrovus sudėtingais raštais, ryškiomis spalvomis ir neįtikėtinais oro efektais. Šie pirotechnikos meistriškumo pasirodymai tapo galios, turto ir prestižo simboliu, kurį dažnai užsakydavo valdovai ir didikai savo prabangiems renginiams.

2. Pirotechnikos mokslas:

Pirotechnikos mokslas: Renesanso epocha pasižymėjo didele mokslo ir technologijų pažanga, ne išimtis buvo ir pirotechnika. Chemijos naujovės ir pirotechninių reakcijų supratimas padėjo sukurti naujų ir ryškesnių spalvų fejerverkų. Naudojant skirtingus metalų junginius susidarė kaleidoskopas atspalvių – nuo ryškiai žalios iki ugninės raudonos ir ryškios mėlynos. Ši mokslo pažanga dar labiau sustiprino vizualinį fejerverkų reginį.

3. Fejerverkai kaip pramoga:

Iš pradžių fejerverkai buvo naudojami religinių ir valstybinių švenčių metu, tačiau greitai tapo pramoga plačiajai visuomenei. Fejerverkų šou buvo rengiami viešose aikštėse, soduose ir net stogų terasose. Vizualaus reginio, netikėtumo ir jaudinančių sprogimų derinys fejerverkus pavertė jaudinančia ir baimę keliančia patirtimi visiems jų liudininkams.

4. Kultūros įtaka:

Negalima nepastebėti kultūrinio fejerverkų poveikio Renesanso laikotarpiu. Jie atliko svarbų vaidmenį šventėse ir iškilmėse, kurios šiuo laikotarpiu buvo esminė Europos gyvenimo dalis. Fejerverkai buvo ne tik pasilinksminimo šaltinis, bet ir priemonė išreikšti valdovo turtus ir galią. Jų didingumas darė įtaką to meto menui, architektūrai ir net literatūrai.

Renesansas buvo naujovių ir kūrybiškumo metas, ir fejerverkai nebuvo išimtis. Jie toliau tobulėjo ir žavėjo publiką, tapdami neatsiejama Europos kultūros dalimi. Renesanso laikų fejerverkai atspindėjo begalinį žmonių susižavėjimą šiais hipnotizuojančiais pirotechnikos stebuklais – nuo didingų pasirodymų iki mokslo pažangos ir kultūrinės įtakos.

Fejerverkų šaunamieji milteliai

Pagrindinė fejerverkų sudedamoji dalis – šaunamieji milteliai – buvo išrasti senovės civilizacijų. Dėl tikslios šaunamųjų miltelių kilmės šiek tiek ginčijamasi, tačiau plačiai paplitusi nuomonė, kad jie buvo išrasti Kinijoje maždaug IX amžiuje. Kaip minėjau anksčiau, prieš atrandant sprogstamąjį potencialą, jis pirmiausia buvo naudojamas medicininiais ir mistiniais tikslais.

Kinų alchemikai laikomi išradėjais, išradusiais šaunamuosius miltelius. Šie pirmieji mokslininkai ieškojo nemirtingumo eliksyro, bet susidūrė su sieros, medžio anglių ir kalio nitrato mišiniu, kuris užsidegęs sprogdavo. Nors iš pradžių jie jį naudojo medicinoje ir mistinėje praktikoje, netrukus suprato, kad jis gali tapti ginklu.

Miltelių gamyba ir naudojimas palaipsniui paplito ir kitose pasaulio dalyse. Islamo pasaulis, ypač islamo aukso amžiuje, labai prisidėjo prie šaunamųjų ginklų miltelių kūrimo. Jie patobulino kinišką formulę ir eksperimentavo su įvairiomis sudėtimis, pagerindami sprogstamąją jėgą ir šaunamųjų miltelių stabilumą.

Išradimas galiausiai pasiekė ir Europą. Manoma, kad garsus italų pirklys, keliautojas ir rašytojas Marco Polo iš savo kelionių po Kiniją XIII a. į Europą atvežė šaunamųjų ginklų miltelių. Europiečiai greitai suprato jo, kaip ginklo, potencialą ir pradėjo jį naudoti kariniams tikslams.

Iš pradžių Europoje šaunamieji milteliai buvo naudojami patrankose, o vėliau – rankiniuose šaunamuosiuose ginkluose, pvz., muškietose. Miltelių išradimas sukėlė revoliuciją karyboje ir padarė didžiulę įtaką pasauliui. Jis tapo naujos eros pradžia, kai mūšiai vyko naudojant sprogstamąją jėgą ir visiems laikams pakeitė karo dinamiką. Ar fejerverkų prekyba 2023 / 2024 metais bus sugriežtinta kviečiame skaityti diena.lt.

Šaudymo miltelių atradimas ir vėlesnis jų panaudojimas fejerverkų gamyboje buvo perversmas, sukėlęs revoliuciją ne tik karyboje, bet ir šventėse bei pramogose. Kinų, islamo ir Europos išradėjai, išradę šaunamuosius miltelius, iš tiesų sukūrė sąlygas akinantiems fejerverkams, kuriais mėgaujamės šiandien.

Parašykite komentarą